Paroda „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ - Instytut Pileckiego

exhibition

14.05.2019 (Tue) 17:30

Paroda „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“

Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos Respublikos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ bei režisierių Martos Dzido ir Piotro Śliwowskio filme „Galiūnės“.


„Dvigubai laisvos“ – tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių – laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, – patirtį.

Paroda „Dvigubai laisvos Moterų politinės teisės 1918 m.“ sulaukė didelio susidomėjimo Lenkijoje. Ji buvo pristatyta Varšuvoje, Lodzėje, Mazovijos Ostruvoje ir Krokuvoje. Parodos organizavimo idėja gimė Varšuvos Pileckio institute minint 100-ąsias politinių teisių suteikimo lenkėms metines – tai įvyko 1918-ųjų lapkričio 28-osios Valstybės vadovo dekreto pagrindu, o jos tikslas – parodyti lankytojams jų iki laisvės bei lygiateisiškumo nueitą kelią. Parodos koncepcija remiasi konkrečių asmenybių, nepaprastų lenkių, gyvenusių XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir už laisvą Lenkiją kovojusių 1918 metais bei lenkų karo su bolševikais metu, biografijomis. Rašytojos ir emancipantės, karės, visuomenininkės ir aktyvistės – jos visos susidūrė su grobikų represijomis, ir kaip lenkės, ir kaip moterys, brendo ir iki laisvos Lenkijos ir moterų lygiateisiškumo idėjos atėjo skirtingais keliais. Stanisława Paleolog, Wanda Gertz, Maria Kretkowska, Aleksandra Szczerbińska, Maria Dulębianka, Maria Konopnicka, Paulina Kuczalska-Reinschmit ir daugybė kitų. Kiekviena iš jų galėtų būti šiandien taip populiarių istorinių filmų ir serialų herojė, tačiau dauguma jų yra užmirštos. O juk jų pasiekimai ir biografijos – tai demokratinės ir šiuolaikiškos Lenkijos istorijos dalis.

Lenkijos instituto bei Lenkijos ambasados iniciatyva, Pileckio institutas paruošė lietuviškąją parodos versiją, o bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Pasak Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitės - Sakalauskės, tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje turime būti dėkingos to meto aktyvistėms, kurios moterims iškovojo balsavimo ir kitas teises, be kurių šiandien jau neįsivaizduotume savo gyvenimo demokratinėje valstybėje. Pagrindinis lietuvių sufražisčių – Gabrielės Petkevičaitės - Bitės, Onos Mašiotienės, Felicijos Bortkevičienės ir kitų to metų aktyvisčių tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. Simboliška, kad dalis parodos – universitete, kuris ir šiandien, po 100 metų, tvirtai laikosi nuostatos – kurti atvirą įvairovei bendruomenę, grįstą lygiomis galimybėmis, pagarba žmogaus orumui ir dėmesio vienas kitam kultūra.

„Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!“ – tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!“ – kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!” – šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises“! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės – apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės“, kurio lietuviška premjera kc „Pasaka“ vyks po parodos Vilniaus universitete atidarymo.

ATIDARYMAS

Parodos „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ atidarymas vyks 2019 m. gegužės 14 d. 17:30 val. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme. Atidaryme dalyvaus: Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo viceministrė prof. Magdalena Gawin, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński, VU Senato pirmininkė Dr. (HP) Profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Pileckio instituto Varšuvoje direktorius dr Wojciech Kozłowski.

Paroda veiks gegužės 14 – birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis.

Po parodos atidarymo, 18:30 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4), vyks filmo „Galiūnės“ (rež. Marta Dzido, Piotr Śliwowski) peržiūra bei susitikimas su jo autoriais. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas į filmo peržiūrą - nemokamas! Vietų skaičius ribotas – būtina registracija: vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org

Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras, kino teatras „Pasaka“

See also

  • Redressing Wartime Violations: How can individuals claim their right to reparation?
    Redressing Wartime Violations: How can individuals claim their right to reparation? SEMINAR, Pilecki Institute, Sienna 82, Warsaw

    Event

    Redressing Wartime Violations: How can individuals claim their right to reparation?

    War inflicts profound damage on nations, non-state actors, and individuals alike—affecting both combatants and civilians. Since the end of World War II, Poland has consistently advocated for individual compensation regarding wartime violations.

  • Seminar “Memory in Transition: A Transatlantic Perspective on Holocaust Education” and a meeting with Eva Paddock

    Event

    Seminar “Memory in Transition: A Transatlantic Perspective on Holocaust Education” and a meeting with Eva Paddock

    On September 9, the Pilecki Institute in New York invites you to an international expert seminar dedicated to Holocaust remembrance. The following day (September 10), there will be a meeting with Holocaust survivor Eva Paddock. The events accompany the exhibition “Between Life and Death. Stories of Aid during the Holocaust,” which can be visited until October 29, 2026.

  • Call for Articles – Volume 9 of the Totalitarian and 20th Century Studies yearbook

    Event

    Call for Articles – Volume 9 of the Totalitarian and 20th Century Studies yearbook

    The Editorial Board of the Totalitarian and 20th Century Studies yearbook announces a call for submissions for the next special issue of the publication, covering the years 2025–2026. We invite researchers from various disciplines, including history, political science, law, and sociology, to submit scholarly articles, editions of source materials, and reviews in line with the profile of our yearbook.